Šiandien dienai vis aktualesnis tampa klausimas, kaip išsaugoti derlių arba bent sumažinti patiriamus nuostolius dėl klimatinių sąlygų, morfologinių, biocheminių veiksnių. Viena iš daugiausiai dėmesio ir jautriausia ūkininko sprendimams kultūrų yra rapsai

Pasaulyje išauginama virš 60 mln. t rapsų sėklų, ES šalyse – 19 mln. t. Lietuvoje rapsai istoriškai auginami virš 250 tūkst. ha plote, nors pastaraisiais metais dėl naujo pesticidų  naudojimo reguliavimo jo plotai mažėja. Veislės parinkimas, sėjomaina, auginimo technologija – viskas reikšmingai veikia rapsų derlių, tačiau bene svarbiausias žingsnis – derliaus nuėmimas. Per ankstyvas derliaus nuėmimas, kai derliaus drėgmė yra didesnė nei 20%, gali nulemti didžiulius valymo ir džiovinimo nuostolius, tuo tarpu pavėlavus, didėja savaiminio išbyrėjimo ir mechaninio kombaino poveikio nulemti nuostoliai. Jei mechaniniam poveikiui sumažinti galima pasitelkti rapsams skirtą prailgintą rinktuvą, biologiniam atsivėrimui kontroliuoti reikalingos kitos priemonės, ypač esant dideliems karščiams, tokiems su kuriais susiduriama šiais metais. 


Rapsų sėklų derliaus nuostoliai pirmiausiai atsiranda dėl natūralių fiziologinių procesų, vykstančių augaluose. 

Viena iš pagrindinių rapsų sėklų derliaus nuostolių priežasčių  ankštarėlių savaiminis prasivėrimas dar prieš derliaus nuėmimą. Augalui bręstant natūralų ankštarėlių atsidarymą sąlygoja biocheminių procesų metu susidarančios medžiagos metilenas ir auksinas, kurios, savo ruožtu, sąlygoja fermentų aktyvumą. Ankštarėlių atsidarymas yra natūralus procesas, kurio dėka augalai pasėja savo sėklas tam, kad išgyventų ir pasidaugintų laukinėje gamtoje. Nors šis mechanizmas gamtoje turi privalumų, mokslininkai Hossain ir kiti nustatė, kad natūralus rapsų ankštarėlių atsidarymas žemdirbystėje lemia didelius derliaus nuostolius. Vien dėl rapsų ankštarėlių savaiminio prasivėrimo prieš derliaus nuėmimą netenkama nuo 10 iki 15 procentų (Lietuvoje apie 90 tūkst. t derliaus) išauginto derliaus. Prof. L. Špoko vadovaujami mokslininkais nustatė, kad užtęsus pjūtį, nuostoliai padidėja iki 20%. Daugiausiai sėklų iš ankštarėlių išbyra rapsams pasiekus visišką brandą.

Antra ankštarėlių atsidarymo priežastis – siejama su dažna meteorologinių sąlygų kaita prieš pat derliaus nuėmimą. Drėgnio ir temperatūros pokyčiai priverčia ankštarėles atsidaryti anksčiau laiko.

Trečia priežastis – rapsų brendimo netolygumas. Taip pat rapsų derliaus nuėmimo metu ankštarėles nulaužo, jas kulia per žemai nuleisti ir per dideliu dažniu sukami javų kombainų lenktuvai arba pjaunamosios šonuose esantys pasyvieji skyrikliai. Dvidalgiai aktyvieji skyrikliai rapsų sėklų nuostolius sumažina kelis kartus (Domeika et al., 2008). 

Kalifornijos universiteto mokslininkai naujame tyrime pristatė aukštų temperatūrų ir „karščio bangų” įtaką ankstyvam savaiminiam ankštarų atsivėrimui. Tiriant augalų vegetaciją skirtingose temperatūrose, buvo pastebėta, kad esant aukštesnei temperatūrai augalų genas, skatinantis greitesnę ankštarų brandą ir atsivėrimą (žinomas kaip IND gernas), yra ženkliai stipresnis. Šis tyrimas nubrėžė gaires selekcininkams, kurie turės sumažinti šio geno įtaką, esant dideliam karščiui, tačiau šiuo metu, net ir pažangiausios mažesnį savaiminį ankštarų atsivėrimą turinčios veislės dar nėra pasirengusios klimato atšilimo sukeliamiems temperatūrų ir drėgmės arba sausros šokams. 

Dėl neįprastai aukštų temperatūrų ir mažo drėgmės kiekio, šiais metais Lietuvos ūkininkai tikisi ženkliai mažesnių nei įprasta derlių, taip pat planuojamas ankstyvesnis derliaus nuėmimas nei įprastai. Vėluoti šiais metais yra ypatingai rizikinga, ypač jei prieš pat derlių Lietuvą pasieks lietingi orai, ar dar blogiau, audros. 2012 metais Kanadoje būtent taip ir atsitiko, didelius karščius palydėjo stiprūs lietūs, todėl kai kurie ūkininkai neteko net iki 70% derliaus. Istoriškai Lietuvoje apie 65% laukų nuimama vėluojant – ne optimaliausiu laiku, o tai didina derliaus nuostolius. Lauke išbyrėjusios rapsų sėklos sudygsta ir tampa piktžolėmis, su kuriomis kovoti reikalingos papildomos laiko ir finansinės sąnaudos.


Lietuvos mokslininkai pastaruosius dešimt metų intensyviai tyrinėjo rapsų derliaus praradimą tiek dėl biologinio ankštarų atsivėrimo, tiek dėl mechaninio poveikio, taip pat tyrinėjo įvairius priedus – užklijuotojus, skirtus naudoti prieš derliaus nuėmimą ir mažinančius galimus nuostolius. Didelio tarptautinio pripažinimo sulaukęs tyrimas vadovaujamas prof. D. Steponavičiaus. 


Konstatuota, kad rapsų ankštaras užklijuojantys preparatai turi ženklų poveikį derliaus išsaugojimui net nuimant derlių laiku galima išsaugoti iki 100 kg iš hektaro, tuo tarpu kai yra derliaus nuėmimo vėlavimas bent 7 dienas, efektyviausias produktas (rinkoje pristatomas kaip Smart Contact) padėjo išsaugoti net iki 350 kg/ha derliaus.

Šis produktas, kurio pagrindas yra silikonų ir akrilo mišinys, lyginant su kitos sudėties produktais (pinolenai ar latekso polimerų produktai), priklausomai nuo skirtingų sąlygų suveikė 2-3 kartus efektyviau (šaltinis). 

Tad ko reikėtų imtis ūkininkams, siekiantiems sumažinti rapsų derliaus nuostolius?

  • Rinktis veisles pasižyminčias mažu savaiminiu ankštarų atsivėrimu;
  • Nuimti derlių nevėluojant, nelaukti maksimalaus drėgmės sumažėjimo;
  • Sumažinti kombaino greitį ir jei įmanoma, pasirinkti tinkamą prailgintą rinktuvą;
  • Likus dviems savaitėms iki derliaus nuėmimo panaudoti rapsų ankštarų užklijavimo „Smart Contact”.