Kukurūzų pūslėtosios kūlės (Ustilago maydis) – yra kukurūzų liga, kuri gali pasireikšti visose augalo dalyse, tame tarpe ir ant šluotelės. Pažeidimo vietoje susidaro baltos pūslės. Joms praplyšus pasklinda ruda kūliasporių masė, kurią išnešioja vėjas. Sporos dirvožemyje gyvybingos išlieka iki 4 metų. 

Palankios plisti sąlygos susidaro tada, kai yra labai sausa ir karšta. Ypač kai augalai yra paveikti sausros ar pažeisti mechaniškai (kruša, stiprus vėjas). Šie, 2019 metai, buvo ypač palankūs pūslėtosioms kūlėms plisti ir vystytis. Jau balandžio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje sudarė 6% nuo standartinės balandžio mėnesio kritulių normos. Prasidėjo sausra. O birželio mėnuo buvo šilčiausias nuo 1961 metų bei buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7°C (Kaišiadoryse).

Birželio 13 d. per Lietuvą praslinko vasariškų konvekcinių audrų šleifas su kruša. Kai kuriuose regionuose krušos ledukų dydis viršijo 2 cm. Tai galėjo neigiamai paveikti kukurūzų pasėlius, sužaloti juos mechaniškai taip atveriant kelią pūslėtųjų kūlių patekimui į augalų audinius.

Pūslėtųjų kūlių žala

Nuo to, kurioje augalo dalyje susiformavo kūlės, priklauso ligos žalingumas. Jei pūslės susiformavo ant augalo stiebo ar šluotelės, tuomet derliaus nuostoliai yra minimalūs. Augalas dažnu atveju vistiek užaugina stiebą, lapus bei suformuoja pilnavertę burbuolę.

Jei pūslėtosios kūlės susiformuoja vietoj burbuolės, tuomet, priklausomai nuo tokių pažeistų augalų kiekio, gali sumenkti siloso kokybiniai parametrai dėl sumažėjusio krakmolo kiekio bendroje masėje.

Ar pūslėtosios kūlės išskiria toksinus?

Pūslėtųjų kūlių sporų masėje aptinkama alkaloidų – ustilagino ir ustilaginės rūgšties, tačiau apie jų toksiškumą iki šiol tikslių duomenų nėra. Toksinų šis grybas neišskiria!

Jau nuo senų laikų subrendusių sporų masė ir visas ligos suformuotas darinys naudojamas įvairiais medicininiais ir gastronominiais pagrindais:

  • Indėnai naudojo kaip priemonę darbingumui didinti.
  • Liaudies medicinoje plačiai naudojama moteriškoms ligoms gydyti bei vėžio prevencijai.
  • Kinai naudoja skrandžio ir kepenų sutrikimams gydyti.
  • Rusai – spiritines sporų trauktines naudojo kraujo tekėjimui stabdyti bei odos ir plaukų priežiūrai.
  • Meksikoje ir Pietų Amerikos šalyse populiarūs patiekalai iš šių grybų. Be to jų galima nusipirkti net prekybos centruose.
  • Kai kuriuose Europos restoranuose siūlomi kaip egzotiniai patiekalai.

Prevencinės priemonės

Kadangi pūslėtųjų kūlių sporos dirvožemyje gyvybingos išlieka iki 4 metų, rekomenduojama išlaikyti sėjomainą ir tame pačiame lauke kukurūzus sėti praėjus šiam terminui.

Sėklų beicavimas nuo šios ligos apsaugo tik pradinėse augalo vystymosi stadijose!

Išvados:

  • Pūslėtosios kūlės kukurūzų pasėliuose aptinkamos kiekvienais metais.
  • Kadangi 2019 metai buvo sausi ir karšti, susidarė ypač palankios sąlygos šiai ligai išplisti labiau nei įprastai.
  • Ligos išplitimas dažnu atveju priklauso ne nuo pasirinkto hibrido, bet nuo kukurūzų intensyvaus augimo metu susidariusių palankių ligai plisti sąlygų (stresas, kruša, sausra, karštis ir t.t.). Sėklų beicavimas nuo šios ligos apsaugo tik pradinėse augalo vystymosi stadijose!
  • Pūslėtosios kūlės, dažnu atveju, ženklios įtakos derliui neturi.
  • Pūslėtosios kūlės neišskiria fitotoksinų, todėl silosas, pagamintas iš liga užsikrėtusių augalų nėra fitotoksiškas.