ru
Подробнее
Свернуть
Больше контактов

Maksimaliam azoto įsisavinimui - biologiškai aktyvuotas Azotas B6

Понедельник, 12 апреля 2021 года

Visoje ES nuosekliai didinamas žemės ūkio kultūrų produktyvumas ir tuo pačiu vis garsiau eskaluojami tvarios žemdirbystės principai. Kalbant apie grūdines kultūras, šis didėjimas juda 1-2 proc. šuoliu, ir ES šiuo metu yra pasaulinė produktyvumo lyderė, jei kalbama apie derlių, gautą iš 1 ha. Efektyvumas kainuoja ir reikalauja nemažų investicijų. Ūkiuose (išskyrus ekologinius) cheminių trąšų naudojimas, nors ir ribojamas dėl ES reikalavimų, artimiausiais dešimtmečiais išliks kaip vienas iš pagrindinių ūkininkavimo elementų. Todėl siekiant efektyvumo vis labiau bus akcentuojamos sinergijos tarp skirtingų tręšimo technologijų. Maža to, 2021 metai Lietuvos žemdirbius pasitinka su gerokai išaugusiomis mineralinių trąšų kainomis, o tai sukelia nemenką galvos skausmą svarstant, kaip subalansuoti visas dedamąsias, siekiant išlaikyti derlingumą ir gaunamus pelnus.

Vienas iš galimų atsakymų siekiant sutaupyti - biologiškai aktyvuotos trąšos Azotas B6. Tai - naujos kartos amonio salietra, praturtina 6 komponentų biologiniu preparatu, kuris skatina efektyvų azotinių junginių judėjimą dirvožemyje, naudingų medžiagų įsisavinimą bei mažina praradimus. Produktas kurtas ir testuotas biotechnologijų įmonėje UAB „Nando“, kuri 2015 m. pradėjo kurti mikroorganizmais pagrįstų biologinių preparatų formuliacijas, skirtas aktyvuoti granuliuotas trąšas. Azotas B6 sukurtas dalyvaujant bendrame projekte kartu su UAB „Belor“ įmone.

Šios aktyvuotos Azotas B6 trąšos bandomos Lietuvos ūkiuose nuo 2018 metų. Trąšų apvėlimo arba įkompaktavimo mikroorganizmais technologiją UAB „Nando“ įdiegė viena pirmųjų Europoje, šios inovacijos plėtra neabejotinai bus labai svarbi artimiausiu metu vis labiau siekiant eiti tvarios žemdirbystės keliu. Nualintose dirvose - tręšimo iššūkiai Pradedame suprasti, kad ūkiams siekiant išlaikyti ir padidinti komercinį potencialą ir produktyvumą, itin svarbų vaidmenį užima dirvožemio kokybė. Intensyviai ūkininkaujant, dirvos kokybė sparčiai prastėja. Metai po metų reikia išberti vis daugiau trąšų, norint pasiekti tą patį rezultatą. Tokiu būdu sukuriamas ydingas ratas - norint geresnio derliaus, naudojama daugiau trąšų, taip didinama dirvožemio erozija, todėl norint pasiekti gausesnį derlių vėl tenka didinti trąšų kiekį.

Mokslas vis garsiau kalba, kaip svarbu žemės ūkyje biologinių preparatų, ypač azotą fiksuojančių mikroorganizmų, įterpimas į dirvą. Naudojant tradicines chemines trąšas vienas trūkumų yra tai, kad dalis jų, ypač esant nepalankioms klimato sąlygoms, yra išplaunama į gruntinius vandenis arba dujinių junginių pavidalu išgaruoja į atmosferą. Taip prarandama dalis trąšų, ir augalą pasiekia mažiau aktyvių medžiagų, o kai kuriais atvejais patiriama net iki 50 proc. nuostolių. Be to, intensyviai naudojant mineralines trąšas, keičiama dirvožemio elementų pusiausvyra, kinta ir dirvos mikroorganizmų rūšių sudėtis. Dėl šių priežasčių mineralinės trąšos neišnaudojamos efektyviausiai.
 

azotas b6

Naudojant Azotas B6 salietrą, Žemdirbystės instituto tyrimų rezultatais Dotnuvoje, užfiksuotas 14 proc. derliaus priedas.

Amonio salietros trąšos Azotas B6 yra praturtintos mikroorganizmais Bacillus spp (atpalaiduoja fosforą) ir Thiobacillus spp (atpalaiduoja sierą) bei kitais efektyvią azoto junginių apytaką dirvožemyje skatinančiais mikroorganizmais (Pseudomonas spp, Thiobacillus spp ir kt.). Tokia iš 6 skirtingų padermių suformuota mikoorganizmų kompozicija sukurta specialiai amonio salietros trąšoms. Skirtingi mikroorganizmai dirvožemyje gyvena bendruomenėmis ir aktyviai tarpusavyje sąveikauja, todėl skirtingų padermių taikymas leidžia pasiekti didžiausią efektyvumą (pavyzdžiui, fosfatus tirpinantys mikroorganizmai aktyviai sąveikauja su azotą fiksuojančiais mikroorganizmais).

Kartu su amonio nitratinėmis trąšomis įvesti į dirvožemį mikroorganizmai užtikrina svarbiausių augimo medžiagų balansą, dirvožemio biologinį aktyvumą, greitesnę augalų vegetaciją ir didesnį derlių. Azoto įsisavinimas - iki 30 proc. efektyvesnis Lauko sąlygomis atliekami bandymai parodė, kad laukuose, kuriuose panaudotas Azotas B6, per pirmąsias 30 dienų nuo panaudojimo augalai suformavo gerokai stambesnes šaknis bei žaliąją masę, buvo pastebimai intensyvesnė augalų žalia spalva. Su FiaLab laboratorine įranga ištyrus augalų žaliąją masę praėjus 30-45 d. nuo aktyvuotos salietros panaudojimo, nustatyta, kad azotinių junginių kiekis augaluose buvo kelis kartus didesnis nei tuose, kuriems naudotos įprastos salietros trąšos.

Pavasarį, įsivyravus sausrai, augalai, tręšti Azotas B6 trąšomis, dėl sukaupto azoto neprarado savo potencialo formuojant derlių. Akivaizdžius pokyčius avižų laukuose pastebėjo ūkininkai Anton Bandelevič (Šalčininkų r.) ir Irma Naujalienė (Kalvarijos sav.), vasariniuose kviečiuose – Nerijus Kinulis (Šilalės r.) ir Algirdas Srėbalius (Klaipėdos r.). Ūkininkus džiuginantys skirtumai taip pat pastebėti kukurūzų laukuose. Siekiant mokslinio objektyvumo, tyrimai atlikti ne tik ūkininkų laukuose, bet ir Žemdirbystės institute Dotnuvoje. Galutiniai bandymų rezultatai Dotnuvoje užfiksavo 14 proc. derliaus priedą

Daugiau informacijos apie projektą ir užsakymų informacija – svetainėje azotasb6.lt